Parametrinio statistinio kriterijaus sudarymo ir taikymo etapai

  1. Uždavinio formulavimas.
  2. Tikimybinio modelio parinkimas. Šiame etape nustatoma koks yra matuojamo kintamojo tikimybinis skirstinys, kuris gali turėti vieną ar kelis nežinomus parametrus.
  3. Statistinės hipotezės užrašymas. Užrašoma hipotezė H0 (nėra skirtumo) ir jos alternatyva H1 (skirtumas yra). Hipotezę H0 laikome teisinga ir atmetame ją tik tuomet, kai duomenys rodo, kad ji labai mažai tikėtina.
  4. Statistikos parinkimas. Statistika T sudaroma taip, kad tuo atveju, kai H0 teisinga, ji turėtų žinomą skirstinį (standartinį normalųjį, χ2, Stjudento, Fišerio ir pan.).
  5. Kritinės srities parinkimas. Formuojant hipotezę, kartu pasirenkamas reikšmingumo lygmuo α. Pagal nusistovėjusią tyrimų tradiciją α = 0,05 arba α = 0,01. Jeigu H0 teisinga, tai T(X1,X2,…,Xn) turi skirstinį, kurio visi parametrai žinomi. Kritinė sritis W parenkama taip, kad, esant teisingai H0, T pakliuvimo į W tikimybė būtų lygi pasirinktam α.
  6. Kriterijaus taikymas. Turėdami konkrečius duomenis, skaičiuojame statistikos T(X1,X2,…,Xn) realizaciją T(x1,x2,…,xn). Jeigu ji patenka į kritinę sritį, tai H0 atmetame, priešingu atveju H0 neatmetame.
  7. Išvadų formulavimas. Formuluodami išvadas, sakome “statistiškai reikšmingai skiriasi”. Vadinasi, parametro įverčio realizacijos ir spėjamos parametro reikšmės θ0 skirtumas didelis ir labai mažai tikėtina, kad to priežastis yra imties atsitiktinumas.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *